Gyvenate JK ir norite nutraukti santuoką, bet neturite laiko sugrįžti į Lietuvą atlikti teisminių skyrybos procedūrų – mes galime jums padėti: teikiame santuokos nutraukimo nuotoliniu būdu paslaugą.
Nutraukti santuoką galite nuotoliniu būdu. Atstovaujant mūsų advokatams Lietuvoje Jums nereikės vykti į Lietuvą – visus veiksmus atliks mūsų advokatai.
Skyrybų būdai
Pigiausias ir paprasčiausias skyrybų būdas – santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių susitarimu.
Tai įmanoma, kai abu sutuoktiniai nori nutraukti santuoką, bei draugiškai sutaria kaip pasidalins turtą, kokia tvarka rūpinsis bendrais vaikais.
Pasirinkus šį skyrybų būdą – paruošime prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo, bei parengsime sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Sutuoktiniams beliks pasirašyti dokumentus ir laukti teismo sprendimo iš Lietuvos. Norint išsiskirti šiuo būdu, jums reikės pateikti:
Jei šių dokumentų neturite arba jie yra pamesti galime išimti dublikatus už papildomą mokestį.
Jei skyrybos įvyksta dėl sutuoktinio kaltės
Kitas skyrybų būdas– skyrybos dėl sutuoktinio kaltės. Šis skyrybų būdas sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena. O tai reiškia, kad teismui turės būti teikiamas būtent ieškinys, o ne prašymas nutraukti santuoką. Ieškinio turinys turi atitikti ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius reikalavimus.
Jums reikės pateikti:
Ieškinyje reikės nurodyti ir santuokos nutraukimo motyvus. Tam tikrais atvejais teismas gali pripažinti šalies dalyvavimą posėdyje būtinu, todėl skiriantis dėl sutuoktinio kaltės ir įrodinėjant sutuoktinio kaltę, gali tekti vyktį į Lietuvą dalyvauti posėdyje.
Apskritai, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo tuomet, kai pripažįstama, kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir būtent dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo nebeįmanomas. Toks pažeidimas dažniausiai būna esminis, ir nepriimtinas nei teisės nei moralės požiūriu.
Tačiau, reiktų pažymėti, kad tokį pažeidimą teks įrodyti. Tokiose bylose neretai pasitaiko, kad įrodinėjant vieno sutuoktinio kaltę, „kaltasis“ įrodinėja priešingai. Todėl kartais prieinama išvados, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis gali prisiteisti neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją, o taip pat ir atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Žinoma, tokių žalų dydį taip pat reikės įrodyti.
Skyrybos vieno sutuoktinio prašymu vyksta supaprastinta tvarka, arba kitaip vadinama ypatingaja teisena. Tai atvejai, kai sutuoktiniai negyvena kartu ilgiau kaip metus ir yra įteisinę separaciją, arba sutuoktinis atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje, arba yra teismo pripažintas nežinia kur esantis, arba sutuoktinis yra pripažintas neveiksniu.
Svarbiausias dalykas, norint skirtis šiuo būdu, yra tai, kad sutuoktinis, norintis išsiskirti, nekaltina kito sutuoktinio dėl santuokos iširimo, o tiesiog dėl įvairių priežasčių negali nutraukti santuokos bendru sutarimu ir pasirašyti susitarimo dėl santuokos iširimo pasekmių. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad faktinis gyvenimas atskirai – nėra pagrindas skirtis šiuo būdu. Separacija turi būti įteisinta teismo.
Įstatymuose įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Tačiau jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Taigi, tam, kad uždrausti sutuoktiniui pasilikti santuokinę kito sutuoktinio pavardę, turi būti išpildomos dvi sąlygos:
Įstatymuose įtvirtina nuostata, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Taigi, bendroji nuostata yra ta, jog santuokos metu paveldėtas turtas yra laikomas paveldėtojo asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinimas. Tačiau, jei toks turtas paveldėtas testamentu ir jame buvo nurodoma, jog jis perduodamas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, toks turtas neturės asmeninio turto teisinio statuso ir santuokos metu bus dalinamas.
Remiantis LR civilinio kodekso 3.192 str. 2 d., teikiamas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Vaiko poreikiai sietini su jo amžiumi (ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus ir pan. ), sveikatos būkle (ar patiriamos išlaidos vaistams, specialiam maistui, reabilitacijai ir pan. ), vaiko gabumais (išlaidos lankomiems užsiėmimams (sporto, muzikos, dailės ir pan.).
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, kokių priemonių asmuo imasi, kad gautų pajamų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Pabrėžtina, kad tėvų turtinė padėtis yra svarbus, tačiau ne lemiantis kriterijus nustatant išlaikymo dydį.
Remiantis LR Civilinio kodekso 3.175 str. ginčai tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos sprendžiami teismine tvarka. Todėl, jei nėra galimybės su vaiko mama susitarti taikiai dėl kitokios bendravimo tvarkos nei nustatyta teismo sprendime, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokiu atveju teisme reikėtų įrodinėti, kodėl esama tvarka netenkina (pasikeitęs darbo grafikas, pasikeitę vaiko interesai ir pan. ).
LR civilivio kodekso 3.1921 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Taigi, jei pilnametystės sulaukęs vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga pagalba, pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia iki kol jis baigs vidurinio ugdymo programą.
Kreditoriumi gali būti:
LR civilinio kodekso 3.60 str. įtvirtinta nuostata, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, jei pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienus metus ja nesirūpina. Remiantis šia įstatymo nuostata, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovą – sutuoktinį,kaltą dėl santuokos iširimo– tokiu atveju atstovautų byloje paskirtas kuratorius (advokatas). Tačiau pabrėžtina, kad ieškinį padavusiam sutuoktiniui tektų apmokėti už kuratoriaus paslaugas byloje.
Remiantis LR Civilinio kodekso 3.117 str. įtvirtina prezumpcija, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau kodekse numatytais atvejais, nuo bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti.
Vienas iš tokių atvejų – nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Remiantis tuo pagrindu, vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, skiriama didesnė turto dalis. Toks turto padalinimas pateisinamas sutuoktiniui atitenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.
LR CK 3.72 str. įtvirtinta nuostata, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.
Taigi, šiuo atveju būtų galimybė reikalauti iš sutuoktinio išlaikymo tokia apimtimi, kiek siektų išlaidos, reikalingos pabaigti mokslus ir įgyti specialybę ar persikvalifikuoti.
Norėdami pradėti skyrybų procesą dabar prašome užpildyti pirminę FORMĄ.